Maistas Australijoje – nerealus! Viskas ką valgėm buvo dieviška. O gal ir dėl to, kad  Artūras jau vietinis čia, žinojo kur mus nusivesti :).
Na nesvarbu, aš taip skaniai nei vienoje šalyje nevalgiau.
Tarp kitko, gal keturias dienas iš eilės ėjau iš proto dėl jų pusryčių ir kiaušinienių, tokių, kokių Lietuvoje nėra.
O kokie ten sumuštiniai…

sumustiniai sidnejuje

O jau kavos skonis, tai kažkas nepatirto. Kava su pienu vadinasi  flat white.

Kava Sidnejuje

cukrus Sidnejuje

Mes ragavom japonišką maistą, tailandietišką, azijietišką, ir dar teko paragauti stručio ir krokodilo dešrelių.

vienas is restoranu Sidnejuje

Vienintelio ko aš neragavau Australijoje, tai kengūros. Labai jau aš jas įsimylėjau ir man neleido sąžinė.
Vanduo Australijoje geriamas iš krano. Man tai skaniausias, kokie teko ragauti ir saldziausias. O, kad toks vandenukas butu Lietuvoje!

Žodziu padariau išvadą, kad Australijoje negalima laikytis dietos, nes kaip sakau, dietos spėsi visada pasilaikyt, o vat pabūti Australijoje bet kada nesigaus ☺. Ir parsivežiau 3 priaugtus kilogramus :) kaip atminimą apie dievišką maistą :)))))).

Nu jau tokia populiari pradėjau jaustis, nes jau gaunu prašymų greičiau įkelti įrašą :). Ačiū JUMS visiems, kad palaikot ir domitės kaip mus sekasi :).

Maniau neseniai rašiau, o jau praėjo trys dienos. Atrodo turim daug laiko, bet jis kažkur pranyksta :), vis koks reikaliukas išlenda, tai gi apie viską nuo pradžių ;).

Šiandien buvo TIK-RAI nuostabi diena ir labai karšta :), bet apie viską nuo pradžių…
Jau kelintą kartą pamirštu parašyti, koks čia lėtas internetas :), jau vis gaunu barti, kad skambučių metu trūkinėju, bet tai ne mano kaltė :), čia viskas vyksta savu tempu, kaip ir žmonės neskuba taip ir elektra:) pirma kartą gyvenime įdėjus krauti telefoną, jis per visą naktį kraunamas pasikrovė tik septyniasdešimt procentų :) o kompiuteris, kuris turėtų pasikrauti per pusantros minutės, pasikrovė per beveik tris valandas :D.
Šiandien vėl turėjom problemų su laiku, manau, kad su juo dar kurį laiką kariausim :), pabudau prieš keturias nakties ir nebeužmigau iki devynių, bet priverčiau atsikelti ir abi su ponia Viktorija Bočkute keliavom iki Opera House:) nusprendėm, kad laikas pasimankštinti ir keliauti pėsčiomis, bet nepagalvojom, kad tie dešimt kilometrų bus sunkoki:). Ryte pasibaigus griaustiniui ir lietui galvojom, kad jei jau saulės nėra tai ir visą dieną nebus – klydom :), po kelių valandų pasirodžiusi saulė gerokai pasvilino veiduką, gerai, kad buvau ilgom rankovėm, nes būtų dabar laaaabai skaudu. Svarbiausias patarimas Australijoje – visada turėkit nuo saulės kremo ir jo negailėkit :). Taigi pasirodo turėjusi būti lietinga ir žvarboka diena tapo karšta ir saulėta, kas mums labai patiko :), nesvarbu, kad prakaitas žliaugė keliaujant kalnais kalneliais ir šalia vis dar drėgme garuojančios vešlios augmenijos :), beeet viskas mums pavyko ir kaip dvi debiliukės Opera House ir stūmėm, ir spardėm, ir ant delno laikėm :).  Ten atėjo galutinis suvokimo jausmas – mes čia esam ir būsim:) viskas – dabar yra mūsų laikas čia įsikurti :).
Grįžusios namo pagaliau gavom pranešimą, kad mūsų butas liks tas, kuriame ir esame, taigi iškart puolėm susidėlioti daiktus iš lagaminų :) ta tvarka ir mums suteikė tvarkos mintyse :). Puolėm tvarkytis CV ir aplikuoti dėl darbo, mane šiandien užplūdo ryžtingumo jausmas, gal dėl to, kad jau pradedam galvoti, jog piniginė turi dugną ir neatostogaut atvažiavom, o gal ir dėl to, kad beveik savaitę normaliai nemiegojus šiandien įveikiau beveik 18 km. Žinau, kad jei po to turiu jėgų tai tikrai padarysiu kažką gero čia :) .
Sako, kad Sidnėjuje labai gerai turėti, kokią nors transporto priemonę, aš jau Lietuvoje žinojau, kad manoji bus longboard ir kaip patvirtinimo ženklą gavau dovanų šalmą, taigi man beliko įsigyti pačią lentą:), bet viskas bus kai bus iš ko:).
Ryt prasideda mūsų anglų kalbos kursai tai gi manau mano įrašų sumažės, bet ir patys suprantat, kad norėtųsi būnant čia geriau ką nors veikti ir netūrėti tiek daug laiko rašyti tokius ilgus įrašus:).
Kaip visada pabaigai – LOVE, KISSES and BEST WISHES ;).
p.s. Taip pat pamiršau paminėti, kad jau užuodžiau pirmąjį eukaliptų kvapą, mmmm… patiko:) ir atsiprašau visų, nes visai pamiršau, kad pas jus buvo rytas, o aš buvau tokia šnekiai nusiteikus, kad skambinau gal dešimtčiai žmonių ir pykau, kad niekas man nekelia ragelio :), bet pagaliau tėvus pasiekė mano įrašai, tai bent tiek širdelė atsigavo:).

Kaip vakar anksti kėliaus, taip šiandien ilgai miegojau, atrodo pareina nemiegotos naktys skrydžio metu ir laiko pasikeitimo nesusipratimai, visai sekėsi nueiti anksti miegoti, bet taip prabudau naktį ir girdžiu, kad ir Viktorija vartosi, už lango girdisi keisti gyvūnų garsai (kaip ir panašu į beždžionės, bet ir paukščius),  pasižiūrim į laikrodį dar tik keturios ryto, o akys stačios :), tai pasiėmėm kompus ir stūmėm laiką, galvoju pamiegosiu kokią valandžiukę ir eisiu pabėgiot, kad jau nesimiega :), pramerkiu akeles, o jau ir pusė pirmos :D, tai kaip ir nebebėgiojau :). Ai, dar naktį pabudau – jaučiu- niežti ranką, :) pirma mintis buvo, kad mirsiu, bet paskui žiūriu, kad nei ištinau nei numiriau, tik matėsi gumbelis kaip nuo uodo įkandimo :) tai galit nesijaudint – dar gyvensiu :D.

Kadangi labai smagiai miegojom šiandien, tai tik pasivaikščiojom po kaimynystę, susipažinom su aplinka :) man čia baisiausiai patinka :) tik viena bėda, labai anksti temsta, o gatvės beveik neapšviestos tai truputį neįdomu vaikščiot  :). Šiaip man labai patiko, kad jų namai panašūs į  pasakų namelius, kur vidus primena Ikea parduotuvę arba H&M Home skyrių :) iš kur žinom, o iš to, kad labai arti gatvės langai ir mes pro žaliuzių tarpus stebėjom :), gatvėj tamsu tai mūsų niekas nematė :D. Aišku turėjom labai jau įdomiai atrodyti, bet labai jau smalsu kaip tie žmonės gyvena :).

Vakar Viktorijos klausiau, kokį vieną žodį ji panaudotų apibūdinti Sidnėjų :). Ji pasirinko žodį kosmopolitiškas :), man vakar buvo per sunku pasirinkti savąjį, pradėjau rinktis iš tokių žodžių kaip nuostabus, fainas, gražus ir panašių banalybių, beeet šiąnakt atėjo išganingas žodis ir tai būtų stress-free, kas lietuviškai būtų be streso (matot kaip moku anglų kalbą gerai :). Lyginant tokius didelius miestus, kokiuose esu buvusi, tai čia žmonės niekur neskuba, nesigrūda, neburba :), tokie atrodo atsipūtę ir laimingi :), visiška priešingybė Bankokui, kur visi puola, lekia ir grūdasi :).

Dar kartą AČIŪ, kad skaitot ir perduodat geras emocijas :). LOVE, KISSES and BEST WISHES :), jau pradedu pasiilgti jūsų, norėčiau, kad būtumėt čia ir patirtumėt viską patys :).

p.s. šiandien pagaliau suvokiau, kad pagaliau pirmą kartą aš neskaitau kažkieno nuotykių, o pati juos išgyvenu :). Atsimenu, kad skaitydama knygas apie keliones, niekada nebūčiau patikėjus, kad tų žmonių vietoj galiu būti aš, beeet niekada negali žinot kokiu būdu ir kada svajonės gali virsti realybe… jaučiu, kad mane kažkas labai myli…

Šiandien labai anksti pabudau, labai nekantravau išeiti į lauką ir pasižiūrėti kaip kas aplinkui atrodo dienos šviesoj :),  taaai negalėjau atsižiūrėt pro langą – viskas taip neįprasta :) atleiskit, dar nuotrauku nebus, taip užsiziūrėjau, kad pamiršau nufotografuoti :). Labai keista, kai pro vieną langą matai tvarkingą gatvę su nupjauta žole ir reta augmenija, o pro kitą langą matai vidinį kiemelį, kuris primena džiungles :). Viename medyje užmačiau labai fainą paukštį, pirmą kartą tokį mačiau, tai tikrai nepasakysiu kas tai per daiktas :).
Paskui keliavom link miesto pas Artūrą ir Kristiną į jų kontorą, kad jie padėtų atsidaryti banko sąskaitas, sudaryti telefono sutartis bei išsikeisti pinigus :). Viskas susitvarkė labai sklandžiai, esam be galo dėkingos šitiem zmonėm :), tikrai neįsivaizduoju kaip reiktų be jų čia susigaudyti :). Pakeliui pravažiavom Opera house, tai aš norėjau šokti ir fotografuoti pro langus, bet kažkaip gėda pasidarė,  tai abi su Viktorija Bočkutė nutaisėm ramius veidus kaip visi keleiviai ir vis slapčia žvilgčiojom į tą pusę :),  tikrai Opera house dar palaikysiu ant delno nuotraukoj :). Artūro ofise svečiavosi jo šuo Art – šuo su  labai jau ryškiu charakteriu, jis ten būna tik penktadieniais, taip kad  visus reikalus ten tvarkysiu tik penktadieniais :), ką galiu padaryt, kad turiu silpnybę gyvūnams:D .

Pats miestas labai įdomus, mane labai sužavėjo jo architektūra, atrodo nieko ypatingo, bet tuo pačiu turi kažką nuostabaus ;).
Vaikstinėjant po miestą pasitvirtino keletas dalykų apie Australus :). Tikrai tiesa, kad jie tau padės kiek tik galės, jei nerandi kelio, tai dar paėmę už parankės nuves kur tau reikia. Viena moteriskė knygyne nupaišė mums visą žemėlapį iki stotelės, nors reikejo tik paeiti tiesiai ir pasukti i kairę, bet gavom žemėlapį su visais gatvių pavadinimais ir net  su nurodymais, kurioj pusėj pereiti gatvę :). Jei stovi kelias sekundes žiūrėdama į žemėlapį, jie patys prieina ir paklausia ar nepasiklydai ir ar nereikia pagalbos :). Visi nuolat šypsosi, jei pagavo tavo žvilgsnį praeinant, tai mažu mažiausiai nusišypsos :). Tik viskas kitaip su azijiečiais, kurių čia laaabai daug, jie labai juokingi, smagu juos stebėti, vaikšto  kaip stulpai, niekada nepasitraukia, gali eiti viduriu kelio ir staiga sustoti ir jei atsitrenksi į juos, tai turėsi tu jų atsiprašyti.

Australai nėra jau tokie tvarkingi kaip atrodo, pavyzdžiui per kelis namus nuo mūsų yra žmogus sąvartynėlį ant gatvės pasidaręs, kuriame gali rasti visko ko nori, nuo čiužinio iki kojinių ir rankinukų. Gatvėje su šiukslinėm didelė problema – jų beveik nepamatysi :).
Manes vis klausinėja apie kainas :) ir čia labai tinka Andriaus pasakyti žodžiai: vat koks pliusas kai Lietuvoj taip brangu, Australija palieka visai nebebrangi :D, bet taip ir yra, nebuvom labai daug kur užėjusios, bet, pavydžiui, pavalgėm pietus už tokią pačią kainą kaip Vilniuje, gal net pigiau. Kainos visur panašios kaip Vilniuje, iš pradžių nelabai supratau, bet jau išmokau kaip perversti valiutą, tai dabar viską skaičiuoju :).
Kol kas manau tiek, žiūrėsim kas laukia toliau. LOVE, KISSES and BEST WISHES :).

Pagaliau mes pažadėtoj žemėj!! beeet iki tol dar buvo gerokai streso :D. Kadangi  esu labai populiari tai mano lagaminą ir Sidnėjaus oro uoste iškratė, o Viktorija Bočkutė kaip visada ramiai net lagamino nepravėrė :D. Man sako: ateik ateik, tau nieko nebus :D, bet kai pravėrė lagaminą, sako, gal aš nesiknisiu, nes kai išsprogo rūbų kalnas, tai kartu su tikrintoju ir spaudėm ir vos nešokinėjom, kad vėl užtrauktumėm :D.
Pirmas mūsų persėdimas buvo Vokietijoj ir ten oro uostas nepatiko, bet Abu dabis tai visai smagus :). Skridom dviauščiu lėktuvu ir ekonomine klasė, sakyčiau atrodė gana įspūdingai (gavom net dantų šepetėlius ir pastos, o maisto tiek, kad alkanas tikrai neliksi) tai net nežinau kaip turetų atrodyti verslo klasė :), tik labai gėda už skrendančius žmones ir gaila darbuotojų, kurie valo lėktuvą po skrydžių… gaila, kad neturėjau šalia fotoaparato nufotografuoti kokias kiaulides žmones po savęs palieka, kad nesuprasi nei ką jie ten valgė, nei šiaip ką veikė :D.
Lėktuve labai stresavom ir prakaitavom, nes liepė užpildyti tokias korteles, ką vežiesi ir panašiai ir pasakė, kad žymėti net menkiausius dalykus :) tai labai pergyvenom ar nepagaus manęs su dovanota pupa (negalima čia tokių dalykų), Kairos kryželiu bei dovanotu knygų skirtuku, nes skaitosi kaip medžio dirbinys, dar turėjau pora tablečių nuo skausmo :D. Galvojau, jų atsikratysiu kai gausiu lagaminą, bet turbūt taip gerai viską paslėpiau, kad net pati neradau ir nusiraminau, kad jei aš nerandu, tai jie tikrai neras :D.. ir… nerado :D.
Dabar jau sėdim ponios ir geriam vyną, tik nesuprantam ar su grąža parduotuvėj mus automatas apgavo ar ne :D.
Sidnėjus atrodo įspūdingas ir galingas :). Ačiū Dievui, kad mus pasitiko Artūras ir nuvežė tiesiai į butą, kuriame pasitiko kambariokai: lietuvių pora ir vienas lenkutis 😉 atrodo labai faini žmonės, iškart apipylė patarimais ir net kur darbą galima rasti ir panašiai :). Labai daug informacijos iškart, nes ir Artūras labai daug visko pripasakojo :), bet pasinaudosim pirmaisiais Artūro patarimais: atsipalaiduoti ir išgerti vyno ir pirmas dvi dienas nestresuoti ir nieko neveikti.
Viskas čia yra kitaip, bet kažkoks savas jausmas :) šilta, nors naktis jau, bet tikrai virš 20 laipsnių :), sakė neįprastai šilta :). Galečiau dar daug ką parašyt, bet atsibosti nesinori, žiūrėsim kaip seksis toliau :) ir kaip visada – LOVE, KISSES and BEST WISHES :).
p.s. rašydama kitus post’us pasistengsiu tekstą redaguot, o dabar per daug emocijų ir nuovargio, vis dėlto kelionė ilga ir čia jau naktis :) irrrrr daaaaar… bus bėdos su rozetėm, bandėm įsigyt adabterius, bet pardėj nebebuvo (jau žinom kas čia deficitas – gal bus idėja verslui), gerai, kad kambariokai geri, tai paskolino vieną :).

By studijos Australijoje

Melburnas yra antrasis pagal dydį miestas Australijoje, turtingas kultūriniais renginiais, muzikos festivaliais, madingomis parduotuvėmis, geru maistu ir puikia nuotaika. Melburne nemokamas viešasis transportas, įspūdingi parkai ir sodai.

Pasirink studijas Greenwich anglu kalbos ir vadybos koledže, kuriame vyrauja draugiška atmosfera, paslaugūs ir malonūs dėstytojai ir mėgaukis nuostabiu miestu.

Aaaaaa, pagaliau aš pamačiau kengūras gyvai :) Ir ne tik pamačiau, bet ir glosčiau, maitinau. O dar mums pasisekė pamatyti vaikelį kengūros sterblėje. Ir žinote, kas keisčiausiai buvo? Ogi vaiko kojos – virš jo galvos.
Na ką čia jums pasakoju, geriau patys pamatykite mūsų džiaugsmą:)
Nors filmukas buvo labiau skirtas mano penkiamečiui Rokui, bet manau ir jums bus smagu.