Emigrantai: Amerika nusibodo, norime į

Australiją2010-07-17 11:55

Rugilė Audenienė | Alfa.lt

Prieš kelerius metus beveik kiekviename universiteto bendrabučio kambaryje buvo galima rasti studentą, per vasaros atostogas dirbusį Amerikoje. Šiuo metu Lietuvos jaunimas svajonių šalies karūną linkęs perleisti Australijai ir norėtų paprastesnių patekimo į ją sąlygų. Norinčių išvažiuoti daugėja„Mano vardas Vidas, man 26 metai. Turiu sveikatos problemų, ar įmanoma atvažiuoti į Australiją ir įsitvirtinti ten?“, – netgi tokie laiškai pasiekia Australijoje gyvenantį Mindaugą Busilą, savo vienerių metų patirtį svetimoje šalyje aprašiusį tinklaraštyje.„Buvo toks laikas, kai žmonės važiuodavo į Ameriką užsidirbti ir pakeliauti. Šiandien tradicinės šalys – Amerika, Airija, Norvegija, Anglija tampa nuobodžios. Anksčiau į Sidnėjų atvažiuodavo vienas ar du lietuviai per mėnesį, dabar srautai tikrai yra padidėję. Tuo metu, kai mes su kolega išvažiavome, Australijos doleris buvo pačiose žemumose, 1,4 už litą (šiuo metu – maždaug 2,4 už litą), tai reiškė, kad mums labai pigiai kainavo kelionė. Važiavome ne užsidirbti, bet pamatyti pasaulio, susipažinti su skirtingomis kultūromis. Iš esmės savo tikslą pasiekėme, pamatėme kultūrų mišinį, išbandėme darbus, kurių Lietuvoje niekada nebūtumę dirbę. Australija nėra tokia brangi, kaip daugeliui atrodo – nuvažiuoti pusmečiui į ją kainuoja nedaug daugiau nei važiuoti keliams mėnesiams į JAV. Didžiausią skirtumą sudaro studijų kaina, kadangi, norėdami būti Australijoje, lietuviai privalo studijuoti. Per savaitę sulaukiu bent trijų klausimų, kaip išvažiuoti į Australiją – dauguma klausia dėl imigracijos, bet pastaruoju metu šis klausimas yra sudėtingas: labai sugriežtintos sąlygos, tad tie, kurie atvažiavo prieš penkerius metus ir gavo vietines gyvenimo vizas, čia ir gyvena, o kiti, baigę studijas, grįžta. Žiūrint iš Australijos perspektyvų, Lietuva turi konkuruoti su visa Azija – visi tie du ar trys milijardai irgi nori įsikurti ten“, – pasakojo M. Busila, šiuo metu grįžęs į Lietuvą baigti mokslų.

Bijo galimos emigracijos bangos?

Vos įkėlęs koją į saulėtą kengūrų šalį, vaikinas pradėjo dirbti pardavėju, pilstė gėrimus vestuvėse ir net įsidarbino savivaldybėje. Pora dienų darbo kišenę papildydavo tokia suma, kurią Lietuvoje ar Bulgarijoje būtų užsitarnavęs per mėnesį. Australija laikoma palankia šalimi informacinių technologijų specialistams, bet lietuvis įspėja: visa tai – profesionalams, o geltonsnapiams atviri viešbučiai ir barai, bet ne rimtų įstaigų durys.

„Situaciją su Australija galėtų pakeisti vienas dalykas: yra tokia programa „Working Holiday In Australia“, Estija ja naudojasi jau ilgą laiką, jos piliečiai iki 29 metų gali metams važiuoti keliauti ir dirbti į Australiją. Lietuvos valdžia šios programos nepaprašo, be to, teko girdėti ir apie programą „Working Holiday New Zeland“, kurią pasiūlė pati Naujoji Zelandija, tačiau šis pasiūlymas dėl neaiškių priežasčių atmestas. Tokie dalykai labai liūdina Australijos lietuvius, kurie, kaip sako Sidnėjaus lietuvių klubas, seniai bando tartis dėl programos „Working Holiday In Australia“.

Paskutinis iš Lietuvos valdžios atstovų gautas atsakymas buvo toks, kad žmonės per daug užsiėmę krizės klausimo sprendimu ir svarstymą atidės, be to, nenori didinti emigracijos, kas skamba juokingai“, – problemą įvardijo M. Busila.

Vis dėlto, Alfa.lt pasidomėjus derybų dėl programos klausimu, Užsienio reikalų ministerija pranešė džiugią naujieną: ji neseniai išnagrinėjo Lietuvos ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimo dėl darbo atostogų programos projektą ir pritarė jo reikalingumui. Dabar už projekto rengimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Turi gerą vardą ir pozityvių žmonių

Kol projektas keliauja iš vienos ministerijos stalčiaus į kitą, programos „Studijos Australijoje“ projektų vadybininkas Artūras Zakarauskas pasakoja, kad į kitą žemyną vyko tam, kad patirtų, ką reiškia gyventi „kitaip“ ir išmokti anglų kalbą – iš pradžių negalvojęs pasilikti ilgiau, jis dabar jau beveik trejus metus dirba studijų konsultantu ir ką tik iš lėktuvo išlipusius tautiečius moko elementarių išgyvenimo Australijoje taisyklių.

„Kodėl išvažiavau? Europa netraukė, nes labai arti, Amerika nepatiko dėl žmonių gyvenimo būdo, mentaliteto, – beliko Australija. Manau, daugeliui lietuvių tai svajonių šalis, tik tuo metu, kai susiruošiau į ją, realiai veikė tik viena agentūra, per kurią ir atvykau. Pabendravęs su žmonėmis, kurie atvyko tuo pačiu keliu, supratau, kad reikia daug daugiau, nei tuo metu Lietuvoje veikiančios įmonės galėjo pasiūlyti.

Žinoma, labai gaila, kad tiek daug žmonių nori palikti Lietuvą. Bet matau ir teigiamą šios situacijos pusę – manau, kas jau pabuvojo Australijoje, visi gali patvirtinti, kad pozityviu mąstymu ir optimizmu šalis gerokai lenkia net Vakarų Europą. Turiu vilties, kad žmonės, pabuvę Australijoje, grįš į Lietuvą ir atveš daug teigiamų dalykų“, – kalbėjo A. Zakarauskas.

Jo manymu, žemynas pasižymi itin tolerantiškais atvykėliams žmonėmis – netgi angliškai vos prakalbantiems paprastus darbus dirbantiems imigrantams. Ar patvirtinus „Work And Holiday In Australia“ programą, visi lietuviai išgarmės į Australiją? Vaikinas tuo abejoja: laikas, kai buvo įmanoma per metus daug užsidirbti, praėjo, jaunimą labiau vilioja galimybė studijuoti.

„Kodėl Australija įdomi? Tai labiau emocinės priežastys: šalis turi labai gerą vardą, dažnai minima kaip svajonių šalis, yra gerai išreklamuota, todėl žmonės nori ją aplankyti. Gyvenimo lygis aukštas, įsitvirtinti čia ganėtinai lengva. Aišku, atvykstantiems sunkiau rasti normalų darbą, tam reikia laiko. Tačiau, jeigu jau užsikabina, tai dirbti galima. Pavyzdžiui, vienas lietuvis emigravo į Australiją prieš 3 metus, taisė kavos aparatus ir dabar jau pradejo savo verslą. Jam labai gerai sekasi. Jeigu lietuviai Lietuvoje sugeba išgyventi, tai Australijoje be jokių problemų prasisuka“, – pastebėjo M. Busila.

Australijos migracijos departamento duomenimis, 2008 metais studijuoti į šalį atvyko 38 lietuviai, 45 latviai, 502 vengrai ir 187 lenkai. Pernai studentų duoną krimto 23 lietuviai, kaimyninių šalių atstovų skaičius šoktelėjo beveik dvigubai. Tačiau socialiniuose tinkluose daugėja grupių, kuriose šalyje įsitvirtinę lietuviai teikia patarimus ketinantiems atvykti tautiečiams.

Australija siūlo darbą medikams, inžinieriams ir kalnakasiams

Australai priims kvalifikuotus darbuotojus

Tūkstančiams žmonių, kurie tikėjosi tapti naujaisiais Australijos gyventojais, teks nusivilti. Jų paraiškos bus atmestos dėl vyriausybės priimtos naujosios imigracijos programos, kurios tikslas – pritraukti į šalį ne šiaip sau, o kvalifikuotus darbuotojus.
Imigracijos ministras Chrisas Evansas pareiškė, jog gauti leidimą nuolat gyventi šalyje gali tikėtis tų profesijų atstovai, kurių Australijoje šiuo metu stinga. Ypač paklausūs yra daktarai ir medicinos seselės, aukštos kvalifikacijos inžinieriai ir kalnakasiai.

Šiuos numatomus pokyčius itin palankiai sutiko kasybos sektorius. Pagrindinės kompanijos „BHP Billiton” ir „Rio Tinto” įdarbintų dešimtis tūkstančių žmonių, kad galėtų plėstis ir patenkinti augančius Kinijos žaliavos poreikius.

„Turime tūkstančius jaunuolių,  kurie studijuoja kulinariją, apskaitą ar ketina tapti kirpėjais. Šios specialybės buvo ankstesniame sąraše, užtikrinusios leidimą nuolat gyventi šalyje”, – Australijos radijui kalbėjo ministras.

Taip pat bus persvarstomas testas, pagal kurį iki šiol buvo vertinami imigrantai. Pirmenybė bus teikiama gavusiems aukščiausius balus ir turintiems Australijos darbdavio kvietimą.

Pernai prašymus leisti nuolat gyventi ir dirbti Australijoje pateikė 170 000 žmonių. Tačiau teigiamo atsakymo sulaukė tik 108 100.

Australijos statistikos biuro duomenimis, 4,4 mln. šalyje gyvenančių žmonių nėra joje gimę.